I have been invited to deliver a lecture at Vilnius University, Psychology Institute on my doctoral research, Knowledge generation processes and the role of the case study method in the field of psychotherapy, on April 12th, 1-2pm EEST (Eastern European Summer Time). The lecture is titled “Evidence and practice-based psychotherapy: the case study method”. Please feel free to attend the lecture via Zoom. Detailed information available below in Lithuanian:
Atvira paskaita „Mokslu ir praktika pagrįsta psichoterapija: atvejo analizės metodas“ Vilniaus universitete, balandžio 12d. 13-14val.
Prisijungimas per Zoom
Šiuometinė mokslu pagrįsta psichoterapija prioretizuoja kiekybinius tyrimų metodus – statistinius duomenis, sistemines apžvalgas, klinikinius atsitiktinių imčių tyrimus. Šie metodai laikomi auksiniu standartu dėl savo tariamo pajėgumo išlaikyti nešališką ir objektyvų santykį tarp mokslininko ir tyrimo proceso. Tačiau tyrimai apie praktikuojančių psichoterapeutų patirtis rodo, kad pritaikyti kiekybinių tyrimų išvadas klinikinėje praktikoje su konkrečiais pacientais anaiptol nėra lengva. Nors kiekybiniai tyrimai yra ypatingai tinkami terapijų patikimumo analizėms, jie nenurodo kompleksinių skirtumų tarp individualių pacientų, terapinių pakraipų ir psichoterapeutų požiūrių.
Šis seminaras apsvarstys šiuometinį mokslo ir praktikos atotrūkį psichoterapijoje. Jo metu bus diskutuojama pragmatiška alternatyva: atvejo analizės metodas. Atvejo analizės metodas pagrinde žinomas psichoanalizės kontekste: Froidas naudojo šį metodą savo garsiems pacientų aprašymams (Dora, „Rat Man“, „Anna O.“, „Little Hans“ ir kt.). Tačiau šis metodas buvo greitai sukritikuotas dėl neribojamo tyrėjo subjektyvumo ir šališkumo. Per pastaruosius du dešimtmečius, atvejo analizės metodas patyrė atgimimą tiek psichologijoje ir psichoterapijoje, tiek socialiniuose moksluose. Sisteminis atvejo analizės metodas šiuo metu laikomas pragmatiškiausia tyrimo forma psichoterapijoje. Seminaro metu bus pateiktos naujos išvados apie atvejų analizių duomenų vertinimą ir vystimąsi sekant šiuo klausimu: kaip atvejo analizė pasikeitė nuo Froido laikų?
Greta Kaluzeviciute 